Epistolarum
familiarium M.T. Ciceronis Libri XVI. Ex Christophori Longolij eloquentis.
oratoris castigationibus recogniti: quam antehac multo etiam a mendis curiosus
adserti. (.) Philippi Melanchthonis cum argumentis et scholia in epistolis
Ciceronis./ Cicero, Marcus
Tullius und Philip Melanchthon. – [Zurich, Tig. In officina Frosch.
[Froschoviana], 1586. – Labai puošnus to
meto odinis įrišimas, sagtelių fragmentai.
Ciceronas (107–44 m. pr. Kr.) buvo viena
ryškiausių romėnų antikos asmenybių politiniu ir filosofiniu požiūriu. Jo proza
kalbose ir laiškuose buvo meistriška ir humanistų buvo laikoma absoliučiu
lotyniškojo stiliaus pavyzdžiu.. Be laiškų broliui Kvintui, laiškų Brutui ir
Atikui, atskirą kategoriją sudaro laiškai šeimos nariams ir draugams (epistulae
ad familiares). Išradus spaustuvę, Cicerono raštai buvo dažnai spausdinami,
tačiau leidimas su reformatoriaus Melanchtono anotacijomis randamas gana
retai.Tituliniame puslapyje yra humoristinis Froschauerio spaustuvininko
ženklas: varlės, lipančios į medį (išminties?).
Christophas Hegendorphas (rašytojas, protestantų teologas ir
teisininkas, 1500-1540) ir Gisbertas (Gybertus) Longolijus (Žemutinio Reino
humanistas, 1507-1543) prisidėjo prie teksto formos ir konteksto.